Gyvenimą myliu

Tu išėjai, o aš tylėjau.
Nesuprantu, kaip išdrįsau.
Žinau, kad per ilgai kentėjau,
todėl ištart SUDIE pasiryžau.
Tikėjau tavo pažadais,
bet netesėjai jų.
Tikėjau tais gražiais sapnais,
kai teko kristi iš padebesų.
Tu tik kovoti privalėjai,
tačiau ėmei ir tyliai pasitraukei.
Sėdėsim vienas priešais kitą,
o aš žinau, kad tu meluosi.
Tikiu, kad skausmas kažkada išblės,
tik be tavęs džiaugsmas jau ateis...

GYVENIMĄ AŠ MYLIU

Nukritus, pakilus ir vėl eidama,

Kuriu rytdieną, kaip vaikas naivus.

Kaskart pamiršdama, jog rojaus žemėje - nebus.

Pripratau juoktis, skausmą slėpdama.

Dabar aš tikiu... dabar viską matau kitaip.

Ir nesvarbu kas nutiks, kas išduos.

Gyvenimas nuostabus! Aš juo tikiu!

Verkiau vakar, šiandien, gal verksiu rytoj...

Bet pro ašaras rėksiu:,, GYVENIMĄ MYLIU! „

Siela mano niekad nebus rami...

Ji verks, džiaugsis, juoksis, liūdės.

Bet ji gyvens, ji toliau tikės žmogumi,

Tikės tuo, kuo kiti daugiau nebetikės.

Nesu optimistė - užsimerkiu ir einu pirmyn.

Ne balta, ne juoda - spalvota širdy...

Kaunas

2008 02 11