В твоих глазах так много боли И на щеках потоки слез. И соль в глазах навек застыла. Боишься: вдруг увидят те, Как робко плачешь ты без силы И на смех вновь поднимут все...

Friday, November 16, 2007

Ištrauka iš kūriamo romano 2007m.


Kiekvienas iš mūsų, nesvarbu kokiame pasaulio kamputyje besiglaustų - piešiame savo paveikslus gyvenimo knygoje. Vieni užpildo visą lapą tvarkingai juodu rašalu - sąrašą padarytu gerų darbų, kiti palieka varvančias raudonas dėmes, laikui einant – įsigeriančias į matinį lapo paviršių. O treti rašo baltu ant balto, nepalikdami jokių žymių, apie tai, jog gyveno ar tik egzistavo, juokiesi ar tik verkė, džiaugėsi ar tik kentėjo...Apie tai, kaip beviltiškai blaškėsi ieškodami meilės, o kai rado jau buvo per nelyg vėlu, nes suteikiama tik viena galimybė - vienas knygos puslapis...
Tik perbraukus ranka gali pajausti šiurktų paviršių, tik kruopščiai tyrinėjant gali perskaityti, kas ten parašyta. O gal tik pajausi kelias nulašėjusias ašaras, ir tai telieka spėlioti skausmo ar džiaugsmo? Knyga sudulėja, o nugyventas laikas pasilieka amžiams...
Padarytos klaidos, persekios amžinybę, tol kol atsikratysi praeities, nusmeigdamas ją meilės durklu... Kol nesupras kiekvienas iš mūsų, kad laimingą gyvenimą, kuriame mes patys, priversdami likimą žemai nulenkti galvą prieš mus, netapsim valdovais...



Ištrauka iš romano „Mažosios Milagros išpažintys“
2007m. Kaunas
Autorius: Aurelija S. (drieziukz)