В твоих глазах так много боли И на щеках потоки слез. И соль в глазах навек застыла. Боишься: вдруг увидят те, Как робко плачешь ты без силы И на смех вновь поднимут все...

Sunday, May 20, 2007

sekmadienio rytas



Tik keturi lašai ir gyvenimas jau apraudotas...nė jau tik tiek te vertas mano nugyventas laikas? Gal tik už egzistavimą ir skiriami keli lašai prie šalto kapo? Be gelių, be gražiai pasakyto žodžio, neužsimenant jau apie didingas kalbas,ar sielą draskančią, graudingą melodiją, išlydinčią į anapus....o kam visa tai? Užtenka tik keturių pro skausmą ir nusivylimą išsiveržusiu it ugnikalnis – mano ašarų..jausmai išlieti, o dabar tyla...amžina tyla...
Kelios krištolinės ašaros nukrisdamos ant medinių grindų sudūžta, lyg gyvsidabris iš sudužusio termometro išsilaksto, išgaruodamas pakiba ore kol bus įkvėptas...
Sugretinčiau savo būsena dabar su milžinišku ugnikalniu, grėsmingai gąsdinančiu savo galybe, tačiau su apžėlusiu krateriu ir ramiai miegančiu, sapnuojant amžinybės sapną....
Esu lyg gęstanti saulė....ne, pasibjaurėtinai maža lemputė, kuriai sudegus ir nustojus šviesti nepastebėtų niekas...Nepasigestų, neverktų, neieškotų,nes aplinkui mėtosi krūva netvarkingai išsimėčiusiu lempučių, bet kurią paėmęs gali lengvai įsukti į mano vietą, ji meiliai šviesdama apakins tavo jausmus ir išdegins trumpus prisiminimus apie prieš tai čia esančią – mane...
Šviesa – ne man...aš nieko nesugebėdama padaryti tinkamai, pasislepiu po nakties juoda skara ir plevėsuodama ore slepiu saulę savo šaltais delnais...jei taip būtų, tai naktys nebe būtų tokios tamsios ir nebe būtų tai naktys.....pro delnų plyšius prasiveržusi saulės šviesa su netvarkingai išsimėčiusiais spinduliais, skęstančiais tamsoje,nuspalvins naktį raudonu atspalviu...aš nieko nesugebu, net tapti naktimi...

(aurelijos pamastymai ir foto 2007 m. gegužė 20 d. Kaunas)

1 comment:

Sveta said...

Kodel visi geri dalykasi: sviesa, saule...ne tau? Gal tu juos kazkuo uzdengi, kad jie negali taves pasiekti? Numesk visa kas gali juos uzdengti, atsilaisvink nuo visu sunkumu kurie neduoda tau issitiesti kad pakeltum galva pazvelgdama i juos, pasakyk "ate" viskam kas tau neduoda ramybe, ir placiai isskesdama rankas sutik visus tau Dievo skirtas palaimas!
Labai nuosirdziai tau to linkiu!