Nutilo gatvės, aprimo žmonės

O aš viena, grižtu namo.

Tokia ilga mano kelionė

Ir tuščia man sirdy kažko.

Bijau prarast?

Ne, viskas baigta.

Nenoriu nieko prisimint.

Jausmai užgeso man visi.

Tas keistas jausmas einant nakti.

Man tyliai pritaria lietus.

Gal but aš noriu tos vienatvės?

Ir nesvarbu, kas bus tas bus.

Aš noriu meilės begalinės,

Vėl noriu juoktis ir mylėt.

Dėja, atleiski, ta kėlionė

Labai išvargino mane.

Kažkur toli klausausi vėjo

Is tyliai sako man: Palauk. Sustoju.

Kam man to reikėjo?

O jis vis glosto veidą man.

Tamsi naktis, ilga kėlionė

O aš viena, ir tik lietus.

Nuplauna mintis ir svajones.

Tik meilės negražina Jis.

(amurka "pavargau")