
Kiekviena diena vienoda. Ta pati tekanti saulė, tas pats netvarkingas kambarys, vienodai ziaurus vaizdas veidrodyje...net paukščiai ir tie - tokie patys kaip kiekvieną rytą, linskmai strikinėja medžių šakomis be paliovos čiurškėdami. Atsikėlusi išgyvenu tą patį alkį tačiau kartu ir šleikštūlį maistui. Vėliau seka galvos skausmas

Einu į parduotuvę, viskas taip monotoniška. Pakeliui sutinku besišypsančius praeivius, skubančius į savo mylimus darbus. O aš kaip šuo išiepusi dantis dairausi ką užpulti. Tegu būna laimingi, jei gyvenimas jiems toks gailestingas, pabrūku uodega ir tipenu toliau. Su suplyšusiu batu braidau per balas. Šlapia. Žvilgteliu į savo atvaizdą mirguliuojančioj, skaidrioj balutėj. Mėlyni paakiai – nuo kasdienybės. O man tas pats. Aš jau nejaučiu nieko, kaip robotas užprogramuota. Einu žiūrėdama į dangų ir tikiu, ateis ta diena. Programa bus sunaikinta. Galėsiu gyventi ne tą patį per tą patį. Tikiu bus gėriau. Jausiu. Ir būsiu laiminga.
Aurelijos depresija 2007 m. liepa 1 d. 04:11 val. Ryto kaunas.
1 comment:
Ojej.. Ta gyvenimo rutina, tai tikrai zudantis dalykas.. Toks, kuris gali varyti i depresija.. Todel taip svarbu iprasminti kiekviena savo diena..
Post a Comment