В твоих глазах так много боли И на щеках потоки слез. И соль в глазах навек застыла. Боишься: вдруг увидят те, Как робко плачешь ты без силы И на смех вновь поднимут все...

Sunday, July 1, 2007

kasdienybė




Kiekviena diena vienoda. Ta pati tekanti saulė, tas pats netvarkingas kambarys, vienodai ziaurus vaizdas veidrodyje...net paukščiai ir tie - tokie patys kaip kiekvieną rytą, linskmai strikinėja medžių šakomis be paliovos čiurškėdami. Atsikėlusi išgyvenu tą patį alkį tačiau kartu ir šleikštūlį maistui. Vėliau seka galvos skausmas ir nusivilimas visu pasauliu. Praviras langas, kaip ir kiekvieną rytą parėmusi galvą, stebiu pasipuošusius ir kažkur skubančius praeivius. Paimu stiklinę vandens ir šliukšteliu pirmam pasitaikusiam ant galvos, staigiai uždarydama langą. Pasigirsta eilių eilės žodžių, tačiau aš ju negirdžiu. Atsirėmusi nugara į šaltą sieną šypsausi. Iš laimės? Jaučiu trumpą pasitenkinimą, sielos pilnatvę, kitą akimirką vėl viskas tas pats...paimu nuo stalo pirkinių sarašą, nerūpestingai perbėgu akimis – nupirkt tą patį, kaip visada...
Einu į parduotuvę, viskas taip monotoniška. Pakeliui sutinku besišypsančius praeivius, skubančius į savo mylimus darbus. O aš kaip šuo išiepusi dantis dairausi ką užpulti. Tegu būna laimingi, jei gyvenimas jiems toks gailestingas, pabrūku uodega ir tipenu toliau. Su suplyšusiu batu braidau per balas. Šlapia. Žvilgteliu į savo atvaizdą mirguliuojančioj, skaidrioj balutėj. Mėlyni paakiai – nuo kasdienybės. O man tas pats. Aš jau nejaučiu nieko, kaip robotas užprogramuota. Einu žiūrėdama į dangų ir tikiu, ateis ta diena. Programa bus sunaikinta. Galėsiu gyventi ne tą patį per tą patį. Tikiu bus gėriau. Jausiu. Ir būsiu laiminga.

Aurelijos depresija 2007 m. liepa 1 d. 04:11 val. Ryto kaunas.

1 comment:

Tarasas said...

Ojej.. Ta gyvenimo rutina, tai tikrai zudantis dalykas.. Toks, kuris gali varyti i depresija.. Todel taip svarbu iprasminti kiekviena savo diena..