Tu tolsti nuo manęs, kaip tolsta sapnas brėkštant rytui, kaip tolsta paukščiai į Pietus... per silpnas aš tave pavyti, maldauti, kad sugrįžtum - per stiprus.
Rymau prie lango prigludus
Viliuosi išvysti tave
Mano akys ašarom pasruvę
Vis žvalgos gal netyčia pamatys tave.
Slenka žmonių portretai,
Bet tavęs nematyti tarp jų
Aš jaučiu kaip širdį užspaudžia
Nes tavęs niekaip nerandu.
Mano mintys vis tolsta ir tolsta
Paskesdamos kažkur toli praeitį
Jos vis mato atvaizdą tavo
Ir šiltas lyg dieną tavo nuostabias akis...
Pasigirsta triukšmas baugus
Tarsi kas žadintų mane,
Bet juk aš gyva ne mirus
Miršta tik mana širdis...
(aurelijso nuotraukos)
(kuryb.daivutea.,Mea)
No comments:
Post a Comment