В твоих глазах так много боли И на щеках потоки слез. И соль в глазах навек застыла. Боишься: вдруг увидят те, Как робко плачешь ты без силы И на смех вновь поднимут все...

Sunday, May 6, 2007

the killer of the feelings


Mes visada kartu..žengiame šaltakraujiškai gyvenimo keliu, nesidairydamos į šalis. Gyvenam, kad gyventi, o gal kad pasiekti užsibrėžto tikslo? Mūsų širdyse tuštuma, ūžia skersvėjai pro išdaužytas sienas..mes matome mus supanti pasaulį juodai balta,mums neegzistuoja šiltos spalvos..mes nesuprantam ką reiškia mylėti ir būti mylimam..mums nesuprantama apykanta....jausmai mums svetimi..jaučiama juk širdimi, o kaip gali išgyvent emocijų antplūdį nuolaužos ir griuvėsiai? Tai kas išnaikinta, nebegali egzistuoti...
Lekiančios strėlės jau nebe žeidžia mūsų, nes pasiekusios mūsų sielas, atsimuša tarsi nuo akmeninių sienų ir krenta žemyn, negalėdamos mums pakenkti....mūsų žvilgsniai šalti, kaip ledo luitai, mes nesuprantam, ką reiškia ašaros, o kas yra juokas...nes mes jausmų žudikės, kas pasitaiko mūsų kelyje - passidengia pilka spalva.....

(aurelijos blogos nuotaikos rezultatas)
2007 m. gegužė 6 d. kaunas

2 comments:

Anonymous said...

tai asmuo turintis nepaprasta sugebelima reiksti mintis ir juausmus popieriaus lape.

Panele Aurelija said...

esu nuosirdziai dekinga uz tokia nuomone ;)