Gyventi, kad egzistuoti? Kam tada iš vis gimti? Ateiti į šį pasaulį, kad kęsti skausma? Kam tada iš vis ateiti? Gimsti silpnas, lieki visam gyvenimui nuskriaustas...nepajėgi užsikovoti šio pasaulio viršūnių..žmonių pripažinimo....kam tada veltui kovoti, jei esi paženklintas jau nuo pat gimimo? Šio pasaulio keliai taip išvingiuoti, kad juose lengva pasiklisti ir įstrigti amžiams...kam tada iš vis kažkur eiti?
Taip prasidėjo mano diena tą lemtingą trečiadienio rytą...sunkų ir beprasmišką rytą...ėjau šaltakraujiškai keliu nežinodama kur jis mane prives ir supratau....aš tik egzistuoju...nejaugi kažkas iš viršaus sukūrė mane tik gyvuliškam egzistavimui? Nemanau...Bet kaip sužinoti kam aš buvau sutverta? Koks buvo paskirtas man planas kai buvau kūriama? Jaučiu kaip prieš mane atsivėrė tuštumos praraja, kuri mane tempia...palengva link bedugnės....prieš akis perbėga visas gyvenimas...Įvertini tai ka turėjai – aplinkinių meilę...galbut...dar kažką..nežinau...
Akys prisipildo ašarų, o kas iš to?vistiek tai nepadeda...sieloje tokia pat tuštuma ...Širdį gaubia akmeninė siela, kuri neleidžia niekam prasibrauti vidun...Verda pykčio vulkanai...krajuoja padarytos žaistos...tuštuma...
Visi taip skuba link savų kalno viršūnių, kad net nepastebi suklupusių, nu ir tegul....Juk mes jau nuo gimimo buvome pasmerkti...nieko jau nepadarysi...Kam keisti likimą ? Vistiek viskas veltui.....Kur skuba ir nepaliaujamai veržiasi žmonija? Gal mes visi tiesiog kažkoks atsitiktinumas? Kam tada viskas tai?
Galbut....Aš nežinau....kas man gali atsakyti? Kas man gali padėti? Tylu....
Ėjau šaltakraujiškai keliu kol išgirdau stabdžių garsą ir nesuspėjusi apsidairyti pajaučiau stiprų smūgį.......Šviesa tunelio gale...ne, visi taip sako...gal čia išsigalvojimas?Nenoriu būti ir daryti kaip visi...Aš Matau žydynčius sodus....jie taip gaiviai kvepia....
Iš kažkur atsklinda ka tik gimusio kūdykio verksmas...vieną givybę pakeičia kita....o kas iš to? Lyg užburtas ratas......prie ko jis prives? Nežinau......bet man tai jau nebesvarbu.....manes jau nebėra..aš kažkur toli...kur galbūt rasiu taip troškamą ramybę..galbūt....
(Aurelijos pamąstymai) 20060416 Kaunas
Taip prasidėjo mano diena tą lemtingą trečiadienio rytą...sunkų ir beprasmišką rytą...ėjau šaltakraujiškai keliu nežinodama kur jis mane prives ir supratau....aš tik egzistuoju...nejaugi kažkas iš viršaus sukūrė mane tik gyvuliškam egzistavimui? Nemanau...Bet kaip sužinoti kam aš buvau sutverta? Koks buvo paskirtas man planas kai buvau kūriama? Jaučiu kaip prieš mane atsivėrė tuštumos praraja, kuri mane tempia...palengva link bedugnės....prieš akis perbėga visas gyvenimas...Įvertini tai ka turėjai – aplinkinių meilę...galbut...dar kažką..nežinau...
Akys prisipildo ašarų, o kas iš to?vistiek tai nepadeda...sieloje tokia pat tuštuma ...Širdį gaubia akmeninė siela, kuri neleidžia niekam prasibrauti vidun...Verda pykčio vulkanai...krajuoja padarytos žaistos...tuštuma...
Visi taip skuba link savų kalno viršūnių, kad net nepastebi suklupusių, nu ir tegul....Juk mes jau nuo gimimo buvome pasmerkti...nieko jau nepadarysi...Kam keisti likimą ? Vistiek viskas veltui.....Kur skuba ir nepaliaujamai veržiasi žmonija? Gal mes visi tiesiog kažkoks atsitiktinumas? Kam tada viskas tai?
Galbut....Aš nežinau....kas man gali atsakyti? Kas man gali padėti? Tylu....
Ėjau šaltakraujiškai keliu kol išgirdau stabdžių garsą ir nesuspėjusi apsidairyti pajaučiau stiprų smūgį.......Šviesa tunelio gale...ne, visi taip sako...gal čia išsigalvojimas?Nenoriu būti ir daryti kaip visi...Aš Matau žydynčius sodus....jie taip gaiviai kvepia....
Iš kažkur atsklinda ka tik gimusio kūdykio verksmas...vieną givybę pakeičia kita....o kas iš to? Lyg užburtas ratas......prie ko jis prives? Nežinau......bet man tai jau nebesvarbu.....manes jau nebėra..aš kažkur toli...kur galbūt rasiu taip troškamą ramybę..galbūt....
(Aurelijos pamąstymai) 20060416 Kaunas
3 comments:
oho, toks tikras is gyvenimo apsakymas. manau,kazkokiu gyvenimo periodu daug kam kylo tokie pat klausimai. tiesiog klausymai ir tyla. tustuma.
bet gyvenimas kaip vyngiuotas kelias, tu nezinai kas taves laukia uz posukio. taigi po kurio laiko atrandi atsakymus i visus situos klausymus.nera viskas taip tuscia ir beprasmiska :)galbut siandien tave gaubia tamsa, bet tu net nezinai kas gali tau nutikti rytoj, ir tu vel gali bti sviesoje :) kaip bebutu, gyvenimas yra vertas ji gyventi :))
Oho.. stipriai parašyta, bet labai jau kvepia savižudybe.. tikiuos taip tik man pasirodė
Na taip tokie klausimai gyvenime manau kila kiekvienam zmogui, ir jie cia manau labai gerai perteikti.. Bet kita vertus vien klausimu neuztenka, nes jie ir taip bus, o vat jei pabandytum dar kazkokia maza vilti iziebti, kazkokia apitikslia krypti nurodyt, tai visai butu liux.. ;)
O seip parodyt dusia kaip ant delno tu moki :)
Gera paveiksliuka parinkai!
Vincas
Post a Comment