
krenta rudi lapai, pasieke mano delnus virsta kar4iom kraujo asharom.....(Aurelijos mintis)
В твоих глазах так много боли И на щеках потоки слез. И соль в глазах навек застыла. Боишься: вдруг увидят те, Как робко плачешь ты без силы И на смех вновь поднимут все...
В твоих глазах так много боли И на щеках потоки слез. И соль в глазах навек застыла. Боишься: вдруг увидят те, Как робко плачешь ты без силы И на смех вновь поднимут все...
4 comments:
Tai gal padarom permainas?
Tai kad ruduo jau senokai praejo. Dziaukis pavasariu Aurelija. ;]
Zinau, kad buna tokios dienos, kaip viskas ziauriai beprasmiska aplinkui, bet tokiais momentais reik rasti tuos prasmingus dalykus, kurie padaro gyvenima tikslinga ir pilnaverti.
Cia ne pamokslas, pasidalinimas patirtimi. :)
oj,o man sove mintis, kad pats ruduo jau yra permaina :) nukrenta seni lapai nuo medziu, viskas keiciasi tarsi ruosiasi ziemos mieguj. o pavasario vejas atnesa naujus kvapus :))
Post a Comment