lelyte

Minčių lietus (lėlytė)




Tuščias ir niūrus kambarys..siautėja vėjas prasiskverbęs pro išdayžytus langus...taip šalta, pilka....kampe šviečiasi baltas lopinėlis...numesta lėlyte.. jos akys tokios liudnos....kažkada ji stovėjo ant lentynos, išdidžiai iškėlusi galvą..buvo mylima, jos grožio pavydėdavo kiekvienas. O kas dabar? Palikta ir niekam nereikalinga...grožis yra trumpalaikis, kaip gėlių žydėjimas..kaip rūkas, kuris greitai išsisklaido, tarsi ištirpsta ore..
Lėlyte kuria buvo Tik akimirka susižavėta....jai pavydėdavo jos išraiškingo, viliojančio žvilgsnio, kuriuo ji pavergdavo daugeli širdžių...tačiau tai tik gražūs praeities prisiminimai...dabar jos siela sudraskyta, apvogta...pilka...kuo gali patraukti tuštuma? O visai neseniai....guli palikta...visiškai vieniša...su kraujuojančiom žaizdom...o niekam tai nerūpi...jos gyvenimo žydėjimas seniai jau praėjo...dabar ji vysta....kol galiausiai išdžius kaip rože...ir pažvelgę kiti į ją sakys...buvo kažkada tokia gražuolė lėlė.....