Paleisk mane, kai mano siela veržiasi skristi link dangaus….ten kur laisvi paukščiai už debesų, ten kur atgija visi slapčiausi širdies troškimai…suplasnoju sparnais ir pasakau sudie…aš lankysiu tave, kai naktis gaups žemę, kai nematysi manęs, kai nelauksi tada aš būsių šalia..aš atsispirsiu nuo purvinos, nuodėmingos žemės, kuri sukelė tiek skausmo ir pasėjo neapykantą širdyje.…aš tapsiu saulelydžio dalimi, kiekvieną kartą pakėlęs akys matysi mane…kai tyliai lis, aš būsių tais lašeliais, kurie švelniai glostys žemę…aš būsiu ramiai mieganti žvaigžde nakties danguje…aš busiu švelnus vejėlis lakstantis medžių viršūnėmis…ar atpažinsi mane? Ar matysi vandens atvaizde mano liudnas akys? Ar jausi mano šypsena gėlių žieduose? rytmečio aušra, tai mano ašaros, aš gailiai verksiu kai nebelauksi jau manes…aš plasnosiu virš taves..aš stebėsiu tavo kiekviena žingsnį…aš palaikysiu tave, kai tu suklupsi..padėsiu atsikelti ir eiti į priekį, kai nebeturėsi jėgų.. Aš busiu tavo šešėlis, tol kol tu pats mane atstumsi…kai nebe ieškosi manęs, kai nebe įsiklausysi norėdamas išgirst mano sparnu plasnojimą atviram danguje, kai išleisi mane iš savo širdies leisdamas laikui pasėti užmeršties seklą, aš išskrisiu amžiams……<...............>
(Aurelijos pamastymai)
1 comment:
na ka as galeciau pasakyti apie tavo pamastymus.. Hmm, seip visuose juose jauciasi dalele liudesio, bet tuo paciu ir kazkokia viltis kas yra gerai :) Bet butu labai fainai, jei taip pat idetum keleta tokiu linksmesniu pamastymu, kur trikstu dziaugsmas tuo ka turi cia ir dabar, nors gal per daug kazkuo neturi.. ;) Seip jei neturi dar tokiu, tai gali sukurt, o sugebejiomu turi ;) reik tik tai pajaust ;)
o seip sis ir aplamai ta tavo kuryba patinka, kad tu neieskai zodziu kiseneje kad kazka isreiks,pasakyt perkeltine prasme,t.y. palygint kazka su kazkuo, panaudoji epitetus..
Vincas
Post a Comment